Gegužės 25 dieną keturiems mūsų vaikams nuskambėjo paskutinis mokyklinis skambutis. Patys negalim patikėti, kad taip greit užaugome. Ir liūdime, ir džiaugiamės, ir nerimaujame, ir truputį baugu, nes iškeliaujame iš namų, kuriuose užaugome. Visi jau turime pasirinkę savo kelią, planuojame įsigyti profesijas.

    Jau tryliktus metus iš eilės į Obelių vaikų globos namus sugūžėjo vaikai iš Panevėžio, Antazavės, Molėtų bei Utenos į respublikinį menų ir sporto festivalį „Nuoširdumo keliu“. Festivalio tikslas - draugystė per meną ir sportą. Į festivalį dalyviai atvyko parengę menines programas. Pasirodymus pradėjo namų šeimininkai obeliečiai, kurie svečius sveikino dainomis. Antazavės vaikų globos namų auklėtiniai atliko šokį ,, Paukštė“ ir dainavo smagias daineles .O taip pat linksmai visus nuteikė labai originalių vaikų kurtų papuošalų parodėlė. Po pertraukos visus dalyvius sukvietė į Rokiškio kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Bitula“ ir jų vadovės Jūratės Garnienės vedamus „Linksmuosius ratelius“. Vaikai ne tik šoko ir dainavo sutartines, bet ir turėjo galimybę susipažinti su įvairiais muzikiniais instrumentais

    Gegužės 3-7 dienomis mūsų namuose viešėjo gausus būrys jaunų žmonių iš Norvegijos. Tai buvo 17-18 metų jaunuoliai, studijuojantys socialinius mokslus, besiruošiantys dirbti su vaikais, senyvo amžiaus žmonėmis, teikti socialines paslaugas.

    Jaunuoliai labai nuoširdžiai bendravo su mumis, domėjosi mūsų gyvenimu, svajonėmis, norais. Daug ką veikėme kartu: ėjome pasivaikščioti, pramogavome Anykščiuose, šeštadienį visą dieną žaidėme įvairius žaidimus, kepėme keksiukus, o vakare kartu šokome diskotekoje.

    Laukėme šilto ir gražaus pavasario, deja, oras mūsų nelepino. Nučiupome kelias gražesnes dienas ir pramogavome.

    Balandžio 11d. Radeikių kaime mūsų vaikinukai žaidė dažasvydžio „karą“. Sako, kad buvo labai smagu, nepaisant to, kad kai kurie į namus grįžo „sužeisti“.

    Balandžio 11 dieną dabar jau merginos išsiruošė į tą patį Radeikių kaimą pašaudyti lazeriais. Mergaitėms savinininkas Andrius Mackonis leido „pakariauti“ dažasvydžio ginklais. Matyt, mergaitės ištvermingesnės, nes grįžę nesiskundė „sužeidimais“. Ponas Andrius buvo labai svetingas, pavaišino karšta arbata.