Tuštėja mūsų namai Antazavėje. Vaikai ir darbuotojai išsikelia į Zarasus. Rugpjūčio 2 dieną įsikūrėme Zarasuose S. Nėrie gatvėje, o 17 dieną- Palaukės gatvėje. Dabar būsime miesto gyventojai, lankysime mokyklas, būrelius, susirasime naujų draugų. Namuose nesėdime, einame į salą, pramogaujame.

    Labai seniai pasakojome apie save, dabar susikaupėme ir skelbiame savo naujienas.

    Nespėjome pasidžiaugti buvimu mokykloje su draugais ir mokytojais, būrelių veikla, kitomis veiklomis, tik pradėjome planuoti susitikimus ir išvykas- ir vėl karantinas. Ar nusiminėme? Ir taip, ir ne. Apmaudu, kad nesimatysime su draugais, „nuplaukė“ suplanuotos pramogos ir kelionės, renginėliai, bet gerai, kad turime savo erdves, aikštelę, treniruoklius lauke ir treniruoklių salę, kiemą, turime visas galimybes daug ką nuveikti nuotoliniu būdu.

    Susiplanavome fizinio aktyvumo dieną ir visi išvykome į Zarasų laipynių parką.

    Sakoma, kad fiziškai aktyvesni žmonės yra laimingesni, nes jų smegenyse išsiskiria daugiau laimės hormonų. Mes - laimingi, geros nuotaikos, nes puikiai praleidome dieną ir įgyjome pasitikėjimą savimi. Laipynių parkas - JĖGA . Laurynui ir Elvinai pavyko pereiti žaliąjį taką. Sveikiname juos.

 
  Visi vaikai iš prigimties yra nepaprastai kūrybingi. Kūrybingumas – tai ne tik drąsa ir noras būti savimi, tai įdomi veikla, ilgai neblėstantys įspūdžiai ir neįtikėtinai puikūs rezultatai.
    Antazavės vaikų dienos centras „Pūkelis“, organizavęs 2 dienų kūrybinę stovyklą „Augink svajonę“, kurioje dalyvavo 30 vaikų, nenusivylė - svajones iš tikrųjų reikia auginti,rūpestingai prižiūrėti, švelniai pasūpuoti, pačiūčiuoti,pamyluoti, padainuoti lopšinę ar pasekti pasakas. Svajonė, jeigujai bus pakirpti sparnai, niekada neišdrįs pakilti – niekada neišmoks skraidyti. O tikros svajonės turi mokėti skraidyti – pakilti ir skristi aukštai aukštai, kad galėtų matyti visą Žemę... Abi stovyklos dienas vyko nuostabios ir visiems gerai žinomos danų pasakėtininko Hanso Kristiano Anderseno pasakos „Coliukė“ įprasminimas.