Antazavės vaikų globos namai turi gražią tradiciją švęsti Gerumo dieną. Problemų turime visada, o šventės būna retai, todėl kiekviena akimirka ir galimybė pasidžiaugti vieni kitais ir pasakyti gerą žodį – turi būti išnaudota... juk laikas eina ir svarbių žodžių taip gali ir nepasakyti...

    Šiemet visus pasitiko Žmogus( R. Velgus) ir Angelas(G. Bagdonaitė) su svita. Angelas rodė visiems įamžintas VGN veiklų, darbų, pramogų ir susitikimų akimirkas (nuotraukos ekrane) ir teigė, kad pas mus yra labai daug pasiaukojimo, pagalbos vieni kitiems, draugiškumo, kūrybiškumo, daug dalykų, kuriais mes galėtume džiaugtis. Bet Žmogus teigė priešingai- kad žmonių gerume galima atrasti daug savanaudiškumo, netikrumo, beverčių dalykų. Kaip yra iš tikrųjų – sprendė patys žiūrovai.

    Paskutinė gegužės savaitė buvo turininga ir smagi. Savaitės pradžioje į svečius atvyko 13 studentų grupė iš Oslo, su jais kartu buvo 2 dėstytojos ir ilgametis mūsų namų draugas, Zarasų rajono garbės pilietis Terje. Žaidėme, bendravome, pramogavome Anykščiuose, atsisveikinimo vakarą visi šokome diskotekoje.

    Balandžio mėnesį Vilniaus moksleivių ir jaunimo centre vyko Respublikinis teatrinių miniatiūrų konkursas ,, Žodžiai“ ( turėjo būti panaudoti žodžiai- tėvynė, aš, pasaulis).

    Antazavės vaikų globos namų teatro grupė ,, Medus“ parodė miniatiūrą ,, Žvilgsniai“ (apie tai kaip Gerieji žvilgsniai gali išgydyti Bloguosius) pagal J. Lauciaus kūrybą.

    Ketvirtadienį prieš Šv. Velykas, norėdami pasidalinti laukimo džiaugsmu, aplankėme vienišus senyvo amžiaus žmones, gyvenančius Antazavėje ir gyvenvietės apylinkėse. Džiaugiamės, kad, nors ir kuklios mūsų dovanėlės, suteikė daug džiaugsmo vienišiems žmonėms. Ir netik jiems, bet ir mums patiems, nes pajutome, kaip yra svarbu dalintis tuo, ką turi, su kitais.

    Šeštadienį dažėme margučius, vakare ėjome į Šv. Mišias Antazavės bažnyčioje, O Šv. Velykų rytą visi susirinkome prie Velykų stalo